Adomas Ipatijus Pociejus (1541 m. Ružankoje – 1613 m. liepos 18 d. Voluinės Vladimire) – LDK unitų bažnyčios veikėjas.

Levo Pociejaus sūnus. Iš stačiatikių. Kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmų auklėtinis, nuo 1550 m. jo sekretirius. Veikiausiai baigė Jogailos universitetą Krokuvoje. Nuo 1566 m. Lietuvos Brastos žemės raštininkas, nuo 1576 m. – teisėjas. Iki 1573 m. buvo perėjęs į kalvinizmą. 1588–1593 m. Lietuvos Brastos kaštelionas ir ATR senatorius. Rėmė Rytų (stačiatikių) ir Vakarų (katalikų) bažnyčių uniją. 1593 m. įstojo į stačiatikių vienuolyną (priėmė Ipatijaus vardą) ir tapo Lietuvos Brastos ir Voluinė Vladimiro vyskupu. 1595 m. su Lucko vyskupu K. Terleckiu unijos reikalais buvo nuvykęs į Romą; jų prašymui pritarė popiežius Klemensas VIII. Adomas Pociejus buvo vienas svarbiausių Brastos bažnyčios unijos sudarymo (1596 m.) organizatorių. 1599–1605 Kijevo Pečorų lauros archimandritas. 1599–1613 m. LDK ir Lenkijos unitų metropolitas (rezidavo Kijeve). Kovojo su ATR stačiatikiais. 1600 m. Vilniuje įsteigė unitų kolegiją. 1608–1609 m. užgniaužė vietos Stačiatikių bažnyčios veiklą ir privertė juos priimti unitų tikėjimą. Jis stengėsi priversti ATR stačiatikius pereiti į unitų tikėjimą; jo nurodymu buvo uždaroma stačiatikių cerkvės, vienuolynai, mokyklos, brolijos, jų turtas perduotas unitams (dėl to kilo rel. riaušių; 1609 m. Adomas buvo sužalotas). Savo parašytuose pamoksluose, poleminiuose teologiniuose veikaluose gynė Brastos bažnyčios uniją Svarbiausias – Tikėjimo harmonija, arba konkordatas (harmonia albo konkordacja wiary (1608 m.).