Ariadna Efron (1912 m. rugsėjo 5 (18), Maskva — 1975 m. liepos 26, Tarusa) — vertėja, memuaristė, dailininkė, meno istorikė, poetė, Marinos Cvetajevos ir Sergejaus Efrono dukra. Vaikystėje rašė eilėraščius, kuriuos publikavo motina. 1922–1937 m. gyveno užsienyje (Čekoslovakija, Prancūzija). Paryžiuje studijavo dailę ir meno istoriją, bendradarbiavo su prancūzų ir rusų žurnalais, vertė sovietų poetus, įskaitant Majakovskį. 1937 m. grįžo į SSRS, dirbo žurnale „Revue de Moscou“. 1939 m. neteisėtai areštuota, patyrė žiaurų kankinimą, prievartavimą ir kitas kančias, dėl kurių 27 metų amžiaus „prisipažino“ šnipinėjusi Prancūzijai; nuteista 8 metams darbo stovyklose. 1949 m. ištremta į Turuchanską. Reabilituota 1955 m. Rengė Cvetajevos kūrinių leidimus, vertė prancūzų poeziją, įskaitant Hugo, Baudelaire’ą ir Verlaine’ą. Mirė nuo infarkto Tarusoje. Vaikų neturėjo.