Ričardas Brūsas „Dikas“ Čeinijs (angl. Richard Bruce „Dick“ Cheney; gimė 1941 m. sausio 30 d. Linkolne, Nebraskos valstijoje, JAV, mirė 2025 m. lapkričio 4 d. Vilsonas, Vaimingo valstijoje) buvo JAV politikas, 46-asis JAV viceprezidentas (2001–2009) Džordžo V. Bušo administracijoje. Šioje pareigybėje jis pakeitė Alą Gorą.

Čeinijs užaugo Kasperyje, Vaiminge, ir įgijo bakalauro bei magistro laipsnius politikos moksluose Vaimingo universitete. Jis gavo penkis atidėjimus nuo karinės tarnybos Vietnamo karo metu. Karjerą pradėjo kaip Baltųjų rūmų stažuotojas Niksono administracijoje, vėliau tapo viceprezidento Geraldo Fordo pagrindiniu patarėju (1975–1977).

Nuo 1979 iki 1989 m. buvo JAV Atstovų rūmų nariu nuo Vaimingo valstijos, kur pasiekė mažumos lyderio pavaduotojo pareigas.

Prieš tai buvo Gynybos ministras ir Baltųjų rūmų personalo vadovas. Baltųjų rūmų „pilka kardinolo“ laikomas įtakingiausiu viceprezidentu JAV istorijoje. Buvo vienas agresyvios JAV užsienio politikos ideologų, dirbdamas abiejų Bušų administracijose ir užimdamas Gynybos ministro postą. Čeinijs yra vienas „Dykumos audros“, „Arabų pavasario“, Rytų Europos „oranžinių revoliucijų“ ir kitų JAV ekspansijų pasaulyje architektų.

Jis suvaidino pagrindinį vaidmenį formuojant nacionalinį saugumą ir užsienio politiką, įskaitant po 11 rugsėjo atakų, Globaliame terorizmo kare ir Irako karo palaikyme, remiantis teiginiais apie masinio naikinimo ginklus ir ryšiais su „Al Kaida“ (kurie vėliau pasirodė nepagrįsti).

Kaip Bušo viceprezidentas Čeinijs buvo itin įtakingas, dažnai viršydamas tradicines viceprezidento galias – jis vadovavo Energetikos darbo grupei, palaikė Patriotų įstatymą ir plėtė prezidento galias. Jis gynė NSA elektroninę stebėseną ir „pastiprintas apklausos technikas“ – kankinimus Guantánamo kalinių atveju.

Baigiantis Irako užgrobimo karui, Čeinijs galėjo atsisveikinti su politika, mėžtis į šalies „atkūrimo darbus“ ir užgrobtų naftos telkinių eksploataciją Irake. Jam dosniai buvo atlyginta, paskyrus tarptautinio Hjūstono naftos kar telescopinės įmonės Halliburton direktorių tarybos pirmininku, po kuria buvo virtinė kitų įtakingų įmonių, pavyzdžiui, Procter & Gamble, Union Pacific ir Electronic Data Systems.

Šiuo metu prieš jį JAV kėlė antikorupcines bylas dėl vadovavimo išlaidų didinimo ir net prasidėjo baudžiamieji procesai, vykdant jo vadovaujamos įmonių grupės sandorius per Prancūziją, taip neteisėtai apeidamas nustatytas sankcijas, bet atsižvelgiant į tai, kad į šį reikalą buvo įsipainioję įvairių šalių aukšto lygio pareigūnai – politikai, valstybės vyrai ir įtakingi asmenys, viskas ramiai nutyko. Žinoma, kaip vienas iš t. s. arabų pavasario atgarsio įvykių po daugelio metų (2025) buvo Prancūzijos buvusio prezidento Sarkozy nuteisimas ir pateksimas į kalėjimą už neteisėtą finansavimą iš arabų šalių neformaliojo lyderio Kadafio.

Čeinijs turėjo interesų ir Rusijoje, kurios gamtos ištekliai 90-aisiais buvo apiplėšti ypatingu mastu (net laikinai sukuriant naują socialinį fenomeną „naujieji rusai“). Čeinijs susitiko su tuometiniu „Jukos“ savininku ir vadovu Michailu Chodorkovskiu, kad pradėtų naftos gavybos ir prekybos verslą ir Rusijoje, suspėdamas atidaryti didelį biurą Maskvoje ir filialus daugelyje naftos gavybos vietų Rusijoje.

Kad ir kaip būtų, Čeinijs net JAV valdžios koridoriuose nebuvo ypač myletas ir gerbiamas dėl būdo, kaip jis tvarkė reikalus ir įgyvendino savo sumanymus, tačiau dėl jo milžiniškos įtakos niekas atvirai nestodavo į konfliktus.

Pagrindinės kontroversijos apėmė:

Irako karas: Apkaltinimai pamišusiu žvalgybos duomenų naudojimu karo pateisinimui.

Valerijos Pleimės byla: Jo pagrindinis patarėjas Skūteris Libis buvo nuteistas už melą susijusį su CIA agentės tapatybės nutekinimu.

Šaudymo incidentas: 2006 m. netyčia nusitaikė medžioklės bičiulį.

Jo palaikymo reitingai po 9/11 pasiekė 68 %, bet pabaigoje nukrito iki 13 %.

Po pareigų jis išleido atsiminimus („In My Time“, 2011; „Exceptional“, 2015) ir kritikavo respublikonų lyderius, įskaitant Donaldą Trumpą, 2024 m. palaikydamas Kamala Harris.

Čeinijs buvo labai aistringas rūkalius, išrūkantis net 3 pakelius cigarečių per dieną, tuo pat metu – buvo žinomos jo sveikatos problemos su plaučiais ir širdies kraujagyslėmis.

Dikas Čeinijs mirė 2025 m. lapkričio 4 d. 84 metų amžiaus nuo komplikacijų, susijusių su plaučių uždegimu ir kraujagyslių ligomis.

Jam liko žmona Lina, kurią pažinojo nuo 14 metų. Jie turėjo dvi dukteris – Elžbietą, kuri dirba kartu su motina, ir Mariją, kuri dažnai aptariama kaip lesbietė.