Gordon William Mills (1935–1986) buvo vienas sėkmingiausių ir įtakingiausių Didžiosios Britanijos muzikos industrijos vadybininkų ir dainų autorių XX a. viduryje, reikšmingai paveikęs pasaulinę popmuzikos sceną, ypač 1960-aisiais ir 1970-aisiais.

Jis gimė Madrese (dabar Čenajus), Britų Indijoje, tačiau užaugo Pietų Velse, Rhondda slėnyje, Trealaw mieste. Mills buvo vienintelis vaikas, o jo motina Lorna išmokė jį groti lūpine armonikėle. Būdamas 15 metų jis prisijungė prie grupės, koncertavusios Velso slėnio viešose vietose, ir tai buvo jo muzikinės karjeros pradžia.

Karjeros pradžia ir muzikos vadyba

Mills pradėjo kaip muzikantas ir dainų autorius, bet greitai perėjo prie vadybos. XX a. 7-ajame dešimtmetyje jis įkūrė bendrovę Management Agency and Music (M.A.M.), kuri tapo viena įtakingiausių agentūrų Jungtinėje Karalystėje. Didžiausias jo pasiekimas buvo naujų talentų atradimas ir jų karjerų formavimas – jis atrado ir valdė tris superžvaigždes: Tomą Jonesą (Tom Woodward), Engelbertą Humperdincką (Gerry Dorsey) ir Gilbertą O’Sullivaną.

• Tomas Jonesas: Mills susitiko su jaunu dainininku 1963 m., pervadino jį Tomu Jonesu ir pasirašė sutartį su Decca Records. Jis padėjo Jonesui tapti pasauline žvaigžde su hitais, tokiais kaip It’s Not Unusual (kurią pats padėjo sukurti). 1967–1972 m. Mills valdė dvi didžiausias pramonės žvaigždes, o Joneso karjera pasiekė viršūnę.

• Engelbertas Humperdinckas: 1965 m. Mills pasirašė sutartį su Gerry Dorsey, pervadindamas jį Engelbertu Humperdincku. Dėl pasirodymų televizijoje Didžiojoje Britanijoje 1967 m. Humperdinckas tapo žvaigžde su hitais Release Me ir The Last Waltz.

• Gilbertas O’Sullivanas: Mills taip pat valdė O’Sullivano karjerą, kuris sulaukė sėkmės su albumais ir singlais, tokiais kaip Alone Again (Naturally). Vėliau kilo teismo ginčas dėl muzikos teisių, ir O’Sullivanas gavo 7 mln. svarų kompensaciją (daugiau nei 22 mln. svarų dabartinėje vertėje).

Mills pasirašė sutartis ir su kitais atlikėjais, pavyzdžiui, Lynsey de Paul (Sugar Me), tačiau bendradarbiavimas nutrūko dėl konflikto – de Paul norėjo pati prodiusuoti savo dainas. Jis taip pat valdė Dave’o Edmundso karjerą.

Kaip dainų autorius Mills buvo labai sėkmingas, rašydamas hitus daugeliui žinomų atlikėjų. Bendradarbiaudamas su Lesu Reedu, jis sukūrė Tomui Jonesui It’s Not Unusual (1965), kuris tapo pasauliniu hitu. Jo dainos skambėjo filmų garso takeliuose, tokiuose kaip Edvardas Žirkliarankis (1990) ir Karšti šūviai! (1991).

Asmeninis gyvenimas ir palikimas

Mills buvo vedęs Jo Waring, su kuria susilaukė sūnaus Gordono Millso jaunesniojo, kuris tęsia šeimos tradicijas kaip muzikos prodiuseris ir multiinstrumentalistas. Vėlesniais metais Mills karjerą aptemdė priklausomybė nuo lošimų. Jis mirė 1986 m. liepos 29 d., būdamas 51 metų, palikdamas reikšmingą palikimą muzikos industrijoje.

Tomo Joneso sutramdymas ir Humperdincko iškilimas

Muzikos industrijoje sklando legendinė istorija apie Tomo Joneso ir Engelberto Humperdincko santykius su Gordonu Millsu bei galimą konfliktą. 1960-ųjų viduryje Tomas Jonesas, Mills vadybai dėka, tapo pasauline žvaigžde. Tačiau, kaip dažnai nutinka su staigia šlove, sklido gandai apie jo „žvaigždžių ligą“. Teigiama, kad Jonesas bandė atsikratyti Mills įtakos, manydamas, kad jo balsas yra unikalus ir nepakeičiamas.

Mills greitai reagavo, pradėdamas reklamuoti kitą talentingą dainininką – Gerry Dorsey, kurį pervadino Engelbertu Humperdincku. 1967 m. Humperdinckas su daina Release Me pasiekė didžiulę sėkmę, tapdamas tiesioginiu Joneso konkurentu.

Nors ši istorija plačiai žinoma, įrodymai apie tiesioginį konfliktą yra daugiau anekdotiniai. Mills, žinomas dėl strateginio mąstymo, greičiausiai valdė abu dainininkus kaip verslo strategijos dalį. Gerbėjai ir žiniasklaida nuolat juos lygino, kurdami konkurenciją, kurią Mills galėjo sąmoningai kurstyti. Joneso ir Humperdincko santykiai visada buvo draugiški. Po Mills mirties 1986 m. Jonesą perėmė jo sūnus Markas Woodwardas, o Humperdinckas tęsė karjerą savarankiškai.

Mills genialumas slypėjo jo gebėjime atrasti talentus ir paversti juos žvaigždėmis. Joneso „žvaigždžių ligos“ ir Humperdincko sukūrimo istorija yra muzikos industrijos folkloro dalis, galbūt šiek tiek perdėta, bet turinti tiesos grūdą.