Ingrid Bergman (1915 m. rugpjūčio 29 d. – 1982 m. rugpjūčio 29 d.) – švedų aktorė, laimėjusi tris „Oskarus“, du „Emmy“ apdovanojimus ir „Tony“ apdovanojimą kaip Geriausia Aktorė. Amerikos Filmų Instituto įvertinta kaip ketvirta visų laikų geriausia aktorė Amerikos kine. Geriausiai žinomas jos vaidmuo – Ilsa Lund , filme „Kasablanka“ („Casablanca“, 1942) – Antrojo Pasaulinio Karo laikų dramoje, kurioje vaidino su Humphrey Bogart.

Prieš tampant amerikietiškų filmų žvaigžde, ji jau buvo pagrindine aktore švedų, prancūzų, vokiečių, italų ir britų filmuose. Jos pirmasis prisistatymas Amerikos publikai buvo jos filmo Intermezzo (1939) angliškasis pastatymas. Amerikoje į kino ekranus ji atnešė "šiaurietiško šviežumo ir gyvybingumo" kartu su nuostabiu grožiu bei protu, ir, anot St. Jameso Populiariosios Kultūros Enciklopedijos, ji gana greitai tapo "Amerikos moteriškumo idealu" ir viena geriausių pagrindinių Holivudo aktorių.

Jos prodiuseris Davidas O. Selznickas, kuris ją pavadino „pačia sąžiningiausia aktore“, su kuria kada nors jam teko dirbti, pasiūlė jai septynerių metų kontraktą, tokiu būdu užtikrindamas jai neblėstančios žvaigždės ateitį.

Kiti filmai, be „Kasablanka“, kuriuose vaidino I. Bergman, buvo „Whom the Bell Tolls“ (1943), „Gaslight“ (1944), „The Bells of St. Mary's“ (1945) bei Alfredo Hitchcocko filmai „Spellbound“ (1945), „Notorious“ (1946) ir „Under Capricorn“ (1949), taip pat jos nepriklausoma produkcija – „Joan of Arc“ (1948).

1950 m., po dešimtmetį trukusios šlovės Amerikos filmuose, ji vaidino italų filme „Stromboli“ ir turėjo romaną su filmo režisierimi Roberto Rossellini, nors tuo metu jie abu buvo vedę. Šis meilės romanas sukėlė didžiulį skandalą, kuris privertė ją grįžti į Europą ir likti joje iki pat 1956 m., kai ji sėkmingai grįžo į Holivudą su filmu "Anastasia" (filmas), už vaidmenį kuriame ji laimėjo antrą „Oskarą“, o taip pat ir savo fanų atleidimą.