Mišelis Pikolis (Jacques Daniel Michel Piccoli, gimęs 1925 m. gruodžio 27 d. Paryžiuje, miręs 2020 m. gegužės 12 d.) buvo iškilus prancūzų aktorius, scenaristas ir režisierius, kurio karjera truko daugiau nei 70 metų.

Laikomas vienu geriausių savo kartos aktorių, jis išgarsėjo įvairiapusiais vaidmenimis – nuo gundytojo iki gangsterio ar net popiežiaus. Pikolis bendradarbiavo su tokiais režisieriais kaip Luisas Buñuelis, Jeanas-Lucas Godardas, Alfredas Hitchcockas, Nanni Moretti ir Claude’as Chabrolis. Jis pelnė Kanų kino festivalio geriausio aktoriaus apdovanojimą už filmą Šuolis į tamsą (1980) ir Berlyno kino festivalio Sidabrinį lokį už vaidmenį filme Keistas reikalas (1981). Pikolis suvaidino daugiau nei 170 filmų, palikdamas neišdildomą pėdsaką pasaulio kine.

Giminystės ir šeimos ryšiai

Mišelis Pikolis gimė Paryžiuje muzikalių šeimoje – jo motina, prancūzė, buvo pianistė, o tėvas, šveicaras iš Tičino kantono, buvo smuikininkas. Ši kūrybinė aplinka paveikė jo meninį vystymąsi. Pikolis buvo vedęs tris kartus: pirmą kartą su aktore Éléonore Chatelain (1954–1960), su kuria turi dukrą Cordelia Piccoli; antrą kartą su dainininke Juliette Gréco (1966–1977); ir trečią kartą su scenariste Ludivine Clerc (1980–2020). Jo šeimos ryšiai su meno pasauliu sustiprino jo sąsajas su kūrybine aplinka.

Filmografija

Mišelio Pikolio karjera apima platų filmų asortimentą, dirbant įvairiuose žanruose ir su žymiais režisieriais. Svarbiausi filmai:

• Dienos gražuolė (Belle de jour, 1967, rež. Luisas Buñuelis) – Henris Hussonas, pagrindinės herojės meilužis.

• Panieka (Le Mépris, 1963, rež. Jeanas-Lucas Godardas) – Paulas Javalas, rašytojas ir Brigitte Bardot vyras.

• Buržuazijos diskretiškas žavesys (Le Charme discret de la bourgeoisie, 1972, rež. Luisas Buñuelis) – vidaus reikalų ministras.

• Šuolis į tamsą (Salto nel vuoto, 1980, rež. Marco Bellocchio) – Mauro Ponticelli, už kurį gavo Kanų apdovanojimą.

• Keistas reikalas (Une étrange affaire, 1981, rež. Pierre’as Granier-Deferre) – už vaidmenį gavo Berlyno kino festivalio apdovanojimą.

• Mes nesensime kartu (Nous ne vieillirons pas ensemble, 1972, rež. Maurice’as Pialat) – emocinga drama apie santykius.

• Šventas variklis (Holy Motors, 2012, rež. Leos Carax) – vienas paskutinių reikšmingų vaidmenų.
  Pikolis taip pat vaidino filmuose Pieno kelias (1969), Maxas ir metalo laužo prekeiviai (1971), Didysis puotavimas (1973) ir Turime popiežių (2011), demonstruodamas savo unikalų talentą ir charizmą.