Mykolas Servacijus Višnioveckis
Mykolas Servacijus Višnioveckis
- Gimęs:
- 13.05.1680
- Mires:
- 16.09.1744
- Gyvenimo trukmė:
- 64
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 126084
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 345
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 102582
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 280
- Be žodžių:
- Michał Serwacy Wiśniowiecki, Michał Serwacy Wiśniowieck, Михаил Серваций Вишневецкий, Михайло Сервацій Вишневецький
- Kategorijas:
- Karys, Kunigaikštis, Oficialus
- Pilietybė:
- lietuvių, lenkas
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d.) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.
Gimė Lvove, Konstantino Kristupo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje.
Tai paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.
Valstybės tarnyba
Lietuvos lauko etmonas 1702–1703 ir 1707–1709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 1703–1707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.
Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 1706–1707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.
1703 m. Seimo maršalka Liubline.
1720–1735 metais – Lietuvos didysis kancleris.
Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.
Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.
Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)
1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.
Tolesnė karjera
Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.
1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.
1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.
Šaltiniai: wikipedia.org
Nėra vietos
Nėra nuorodų
18.11.1700 | Wojna domowa na Litwie: bitwa pod Olkienikami
Bitwa pod Olkienikami − starcie do jakiego doszło 18 listopada 1700 roku, podczas wojny domowej na Litwie, pomiędzy korpusem wojsk komputowych hetmana wielkiego litewskiego, wojewody wileńskiego Kazimierza Jana Sapiehy, a pospolitym ruszeniem skonfederowanej szlachty litewskiej, inflanckiej i żmudzkiej, na czele którego stał Michał Serwacy Wiśniowiecki.