Princas Filipas, Edinburgo hercogas (Prince Philip, Duke of Edinburgh, 1921 m. birželio 10 d. Kerkyros saloje, Graikijoje – 2021 m. balandžio 9 d. Vindzoro pilyje, Berkšyre, Anglijoje) – valdančiosios Jungtinės karalystės ir kitų 15 užjūrio teritorijų karalienės Elžbietos II vyras.

Edinburgo hercogas buvo apie 800 organizacijų globėjas arba garbės pirmininkas. Jis ypač domėjosi mokslo ir technikos tyrimais, sportu, jaunimo gerove ir gamtos apsauga. 1956 metais princas Filipas, padedamas vokiečių pedagogo Kurt Hahn, sukūrė jaunimo asmeninio tobulėjimo programą The Duke of Edinburgh's International Award.

Biografija

Graikijos ir Danijos princas Filipas 1921 m. birželio 10 d. gimė ant virtuvės stalo Kerkyros saloje.[1] Jis buvo vienintelis Graikijos karaliaus Konstantino jaunesniojo brolio princo Andriaus ir Batenbergo princesės Alisos sūnus.

Vos sulaukęs 18 mėnesių princas ir jo šeima buvo evakuoti iš Graikijos, šalyje kilus politiniams neramumams. Šeima apsistojo Paryžiuje, o princas Filipas mokėsi Anglijoje, Vokietijoje ir Škotijoje. Karališkojo laivyno koledžą Dartmute jis baigė geriausiais rezultatais iš savo kurso. Antrojo pasaulinio karo metais princas tarnavo Britanijos karo laivuose, kurie buvo pasiųsti į Indijos vandenyną ir Viduržemio jūrą.

Iki 1945 m. jis įgijo vyresniojo leitenanto laipsnį ir dalyvavo Japonijos kapituliacijos ceremonijoje, kuri vyko Tokijo įlankoje.

1939 m. liepą princas Filipas susipažino su princese Elžbieta, būsimąja karaliene. Per karą jie nuolat palaikė ryšius, tačiau poros sužadėtuvės buvo paskelbtos tik 1947 m., o tų pačių metų lapkričio 20 dieną jie susituokė Vestminsterio abatijoje.

Kad galėtų vesti Britanijos princesę, Filipui teko atsisakyti Graikijos ir Danijos princo titulo bei atsiversti iš graikų ortodoksų į anglikonų tikėjimą.

Kultas

Vienoje Vanuatu esančios Tanos salos bendruomenėje princas Filipas tapo religinio kulto objektu – jis, kaip tada Vanuatu valdžiosios Britanijos vienas valdovų, tapo svarbia mitine asmenybe salų gyventojų mitologijoje, o po 1974 m. karališkosios šeimos vizito salyne jo reikšmė dar išaugo. Atsakydamas į tokį sudievinimą, princas Filipas savo sekėjams atsiuntė savo nuotrauką ir apsikeitė dovanomis. Jo nuotrauka tapo svarbia relikvija.