2014 m. gegužės 17 d., sulaukęs 88 metų, mirė genialus latvių karikatūristas Vitālijs Sarkans, tarp draugų žinomas kaip Vicis, gimęs 1925 m. gruodžio 23 d.. Užaugęs Krustpilyje, didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Londone.  

Nedaug latvių pelnė didesnę šlovę užsienyje nei savo tėvynėje, tačiau karikatūristas Vitālijs buvo vienas iš jų. Pasirašinėdamas Sax slapyvardžiu, jis publikavo darbus populiariausiuose Anglijos laikraščiuose ir žurnaluose, tokiuose kaip Daily Mirror, Titbits ir Weekend, taip pat kituose tarptautiniuose leidiniuose (pvz., La Settimana Enigmistica Italijoje). Jis buvo pripažintas vienu geriausių savo žanro meistrų. Jo žanras anglų kalba vadinamas gag cartoon – karikatūra, dažniausiai sudaryta iš vieno piešinio su trumpu užrašu, skirta sukelti juoką (žodis gag kilęs iš ankstyvųjų teatro laikų ir reiškia komišką idėją). Rod McKie, kolega karikatūristas, piešiantis Wall Street Journal skiltims, laikraštyje jį pavadino „didžiuoju SAX“ (the great SAX).   Rod McKie rašė: „Ei, aš dievinau Vitālijs darbus. Didžiojoje Britanijoje nebuvo kito gag karikatūristo, kuris nebūtų jam kuo nors skolingas. Kai kurie iš mūsų mėgdžiojo jo piešimo stilių, daugelis – jo humoro jausmą, o kai kurie – ir viena, ir kita. Bet jis niekada mūsų už tai nesmerkė. Studijavau jo karikatūras, ir, manau, per vieną savaitę mačiau 100 karikatūrų, išbarstytų tarp Weekend, Titbits, Woman’s World, She Magazine, The Sun, The Mirror, The Star, Daily Express ir Weekly News – ir visos jos buvo juokingos! Tyrinėdamas, kaip jis užpildo 12x7,5 cm stačiakampį su tiek daug skirtingų personažų, aš išmokau karikatūrų meistrystės pamoką. SAX ne tik užpildydavo savo karikatūras piešiniais; jis kūrė personažus – kiekvienas atliko savo vaidmenį ir puikiai atitiko žodžius, kuriuos SAX jiems priskyrė. Gag karikatūrų pasaulis dabar neatpažįstamai pasikeitė, daugelis leidinių, kurie anksčiau publikavo jo darbus, arba nebeegzistuoja, arba nebespausdina karikatūrų. Kiekvienas redaktorius norėjo SAX piešinių. Gag karikatūrų pasaulyje liko tik keletas milžinų: galiu įvardyti tik du, ir vienas iš jų buvo SAX. Jis buvo išties ypatingas.“   2005 m. Vitālijs Sarkans gavo specialų apdovanojimą iš Didžiosios Britanijos karikatūristų klubo (Cartoonists’ Club of Great Britain) už viso gyvenimo pasiekimus.  

Savo žodžiais Vitālijs Sarkans sakė: „Pirmas mano sąmoningas veiksmas buvo griebti pieštuką. Vaikystėje svajojau tapti menininku, tapytoju. Antrasis pasaulinis karas sutrikdė mano svajones. 1945 m., kartu su tūkstančiais mano kartos žmonių, išgyvenusių karą, atsidūriau tremtyje. Po dvejų metų atvykau į Angliją. Pirmaisiais metais dirbau įvairius, daugiausia fizinius, darbus – iš pradžių Liverpulyje, vėliau Mančesteryje. Laisvalaikiu pradėjau studijuoti meną. Lankiau vakarinius užsiėmimus koledže ir mokiausi per nuotolinius kursus spaudos meno mokykloje. Karikatūristu tapau 1957 m., kai keli mano darbai buvo paskelbti viename didžiausių Didžiosios Britanijos laikraščių. Vėliau sekė užsakymai kitiems Anglijos laikraščiams ir žurnalams.“   1959 m. jis persikėlė į Londoną ir tapo Associated Newspapers darbuotoju. Ten jis susipažino su Kazi Makunas, Lietuvių namų Noting Hile, Londone, valdytoju, ir persikėlė ten gyventi. Kitus dešimt metų, kuriuos jis apibūdino kaip „labai smagius“, praleido Lietuvių namuose.  

1970 m. Sax vedė Māra Švinka, jauną latvių menininkę iš Australijos. Jų dukra Aiva gimė 1976 m., o šeimoje dabar yra du anūkai: Leo ir Mia. Vitālijs buvo nuostabus, talentingas žmogus, kupinas humoro ir meilės. Tremties metais jį gerai pažinojo latviai Anglijoje ir kitose Vakarų šalyse. Jis visada džiaugėsi galėdamas panaudoti savo talentą latvių renginiams ir kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, jo gražus piešinys, jungiantis visų Baltijos šalių vėliavas, naudojamas informacinėse medžiagose apie kasmetinę Baltijos tremtinių atminimo ceremoniją.  

Jo piešiniai, sukurti Europos latvių jaunimo asociacijos, Pasaulio latvių jaunimo kongresų, Miunsterio susitikimų, Europos vasaros mokyklos, Londono dainų festivalių ir daugelio kitų renginių, išlieka nepamirštami. Jo darbai buvo publikuojami Rūgtais Apinis, Londonas Avīze, ELJAs Informacija ir kituose Vakarų latvių spaudos leidiniuose. Latviams turbūt labiausiai įsiminė jo didelio masto piešinys, vaizduojantis tipinę Jāņu šventę, sukurtas prieš kelis dešimtmečius, bet vis dar puošiantis DVF klubo sieną Londone.  

Per atsisveikinimo ceremoniją ant dainų lapo kitoje pusėje buvo atspausdinta tokia karikatūra: du vyrai stovi ant debesies danguje, su sparneliais ant pečių ir aureolėmis virš galvos. Vienas sako kitam: „Stebiuosi, kad esu čia – žmona nuolat siuntė mane priešinga kryptimi.“