Ziedonis Čevers

- Gimęs:
- 29.01.1960
- Mires:
- 06.10.2025
- Laidojimo data:
- 14.10.2025
- Gyvenimo trukmė:
- 65
- PERSON_DAYS_FROM_BIRTH:
- 23996
- PERSON_YEARS_FROM_BIRTH:
- 65
- PERSON_DAYS_FROM_DEATH:
- 5
- PERSON_YEARS_FROM_DEATH:
- 0
- Be žodžių:
- Зиедонис Чеверс
- Kategorijas:
- Deputatas, Ministras, Parlamento narys, Parlamento narys Latvijos Respublikos, Politikas, Valstybės ir komunistų partijos lyderis, Verslininkas, Visuomenės veikėjas
- Pilietybė:
- latvis
- Kapinės:
- Nurodykite kapines
Ziedonis Čevers (gimęs 1960 m. sausio 29 d., miręs 2025 m. spalio 6 d.) buvo Latvijos politikas, visuomenės veikėjas ir verslininkas, itin pasižymėjęs per Latvijos Atgimimo judėjimą ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. Jis aktyviai dalyvavo 1990-ųjų politikoje, užimdamas aukštas pareigas vyriausybėse ir parlamente, taip pat dalyvavo 1991 m. barikadų įvykiuose. Paskutiniais gyvenimo metais Čevers pasitraukė iš politikos, sutelkdamas dėmesį į verslą užsienyje ir asmeninį gyvenimą Latvijoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Ziedonis Čevers gimė 1960 m. Latvijoje. Jo ankstyvasis gyvenimas buvo susijęs su sovietmečio pabaiga ir Atgimimo judėjimu, kuriame jis aktyviai dalyvavo neformaliose grupėse ir visuomeniniuose procesuose. 1980-aisiais jis rašė straipsnius spaudoje, pavyzdžiui, Padomju Jaunatne, kur aptarė socialines problemas ir nacionalinį atgimimą. Jis buvo vienas iš vadinamųjų „karinių lyderių“ Atgimimo laikais ir aktyviai dalyvavo ginant barikadas 1991 m. Rygoje.
Politinė karjera
Čevero politinė karjera pasiekė viršūnę 1990-aisiais:
-
1995–1997 m. jis buvo išrinktas į 6-ąjį Saeimos (parlamento) posėdį iš Demokratinės partijos „Saimnieks“ ir vadovavo jos frakcijai.
-
1995–1997 m. jis ėjo Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas Ivaro Godmanio vyriausybėje.
-
1997–1998 m. tęsė ministro pareigas Guntaro Krastso vyriausybėje, taip pat buvo ministro pirmininko pavaduotojas.
-
Jis buvo Demokratinės partijos „Saimnieks“ vadovas, kuri 1990-aisiais buvo reikšminga politinė jėga Latvijoje, dalyvavusi formuojant vyriausybes ir opozicijos veikloje.
Čevero politinė karjera baigėsi amžių sandūroje, kai partija prarado įtaką. Jis buvo žinomas kaip stipri asmenybė, aktyviai gynusi Latvijos nepriklausomybę ir vidaus reformas pereinamuoju laikotarpiu.
Gyvenimas po politikos ir verslas
Po politinės karjeros Čevers tapo verslininku, plėtodamas verslą daugiausia užsienyje. 2020 m. interviu jis pasakojo gyvenantis tarp Latvijos ir užsienio, mėgaujantis ramesniu gyvenimu ir kartais dalindamasis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kurios sulaukdavo dėmesio dėl jo charizmatiškos išvaizdos. 2011 m. viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl jo sūnaus Andrio Čevero priėmimo į Latvijos universiteto Teisės fakultetą, sukeldama klausimų dėl stojamųjų egzaminų procedūrų.
Mirtis ir palikimas
2025 m. spalio 6 d., būdamas 65 metų, Ziedonis Čevers mirė. Žinia apie jo mirtį sukėlė užuojautų bangą, įskaitant 1991 m. barikadų dalyvių asociacijos, kuri išreiškė gilų užuojautą šeimai. Čevers prisimenamas kaip reikšminga figūra Latvijos nepriklausomybės kovose ir 1990-ųjų politikoje – energingas lyderis, pašventęs save šalies vystymuisi pereinamuoju laikotarpiu. Jo indėlis į Atgimimą ir vyriausybių darbą išlieka moderniosios Latvijos istorijos dalimi.
Šaltiniai: wikipedia.org, news.lv
Vietos
Vaizdai | Pavadinimas | Santykių tipas | Nuo | Į | Aprašymas | Kalbos | |
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | ![]() | Latvijas Sporta pedagoģijas akadēmija | lv |
Saitai
Santykių vardas | Santykių tipas | Aprašymas | ||
---|---|---|---|---|
1 | ![]() | Jānis Rubulis | Bendradarbis | |
2 | ![]() | Leonards Stašs | Bendradarbis | |
3 | ![]() | Māris Grīnblats | Bendradarbis | |
4 | ![]() | Aloizs Vaznis | Bendradarbis | |
5 | ![]() | Aigars Freimanis | Susipažinęs | |
6 | ![]() | Ivars Ķezbers | Partijos nariai |
26.04.1988 | Mariss Andersons, Ojārs Lūsis: Par prieku sev un citiem
1988. gada Rīgas skaistuma konkursā
22.07.1988 | Inga Helmane un Ziedonis Čevers: Baidies no vienaldzīgajiem!
Šoreiz savas pārdomas par Tautas fronti lūdzām izteikt komjaunatnes pilsētas komitejas pirmo sekretāru ZIEDONI ČEVERU.
31.08.1988 | LĻKJS CK biroja 1988. gada 31. augusta lēmums
Latvijas ĻKJS Centrālā Komiteja