Rygos Brolių kapinės (lot. Rīgas Brāļu kapi) – pirmosios pasaulyje tokio tipo karinės memorialinės kapinės, sukurtos kaip vieningas architektūrinis-menininkas ansamblis ir skirtos žuvusiems kariams.

Šis unikalus kompleksas Rygoje (Latvija) tapo pavyzdžiu panašiems memorialams visame pasaulyje, sujungdamas kraštovaizdžio architektūrą, skulptūrą ir gilią simboliką žuvusiųjų Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos išsivadavimo kovose atminimui.

Nors oficialus kapinių pašventinimas įvyko tik 1936 m., jau 1914 m. rugsėjo 26 d. Rygos miesto taryba gavo nurodymą, kad kiekviename mieste kritę kariai būtų laidojami specialiose, vieningose vietose, kurias vėliau galima būtų apželdinti medžiais, aptverti ir paversti ypatingomis „brolių kapinėmis“.

Pirmuosius į Rygą atvežtus žuvusiuosius – J. Stūrį, A. Havernasą ir I. Timmą – palaidojo 1915 m. spalio 15 d. nedideliame smėlio kalnelyje šalia Miško kapinių. Karas tęsėsi, todėl prireikė išplečiamo kapinių plano – jį parengė vyriausiasis Rygos sodininkas Andrejs Zeidaks (Antonijs Zeidaks).

Kapinese laidojo ir žuvusius išsivadavimo kovose.

1919 m. gruodžio 1 d. įvyko pirmasis Latvijos Raudonojo Kryžiaus įkurto Brolių kapinių kapinių priežiūros komiteto posėdis.

1920 m. pradėta diskutuoti apie meninį-architektūrinį įrengimą, nusprendžiant, kad pagrindu turi būti A. Zeidakso kraštovaizdžio projektas.

2021 m. paskelbtas uždaras konkursas, 1922 m. pabaigoje pakartotas, pakvietus ir Kārlį Zālę. Zālė laimėjo. 1942 m. pats skulptorius palaidotas čia.

Projektą kūrė skulptorius Kārlis Zāle, architektai Aleksandrs Birzenieks, Pēteris Feders ir sodininkas Andrejs Zeidaks.

1924 m. lapkričio 18 d. iškilmingai padėtas kertinis akmuo, architektūriniams darbams vadovavo P. Feders.

Pirmoji „Mirstančių raitelių“ grupė atidengta 1927-11-20, antroji – 1928-09-02.

Motinos-Latvijos skulptūra – 1929-10-13.

1930 m. pradėta vartų statyba, vėliau – keturios karių figūros su skydais (keturių istorinių Latvijos kraštų herbai). 1936 m. užbaigiančioje sienoje išk alti miestų ir 19 apskričių herbai.

Kapinės iškilmingai pašventintos 1936 m. lapkričio 11 d. – Lāčplėsio dieną, dalyvaujant prezidentui ir vyriausybei.

Kapinėse palaidoti ir latvių šauliai. Sovietmečiu niekas ypatingai neskyrė Pirmajame pasauliniame kare kovojusių šaulių nuo tų, kurie vėliau dalyvavo Latvijos išsivadavimo kovose. Dėl didelio čia palaidotų latvių šaulių skaičiaus memorialas buvo ideologiškai apsaugots ir nenugriautas.