Lenkijos prezidento rinkimai 2025: statistika, kandidatai ir rezultatai

Lenkijos prezidento rinkimai vyko dviem turais. Pirmasis turas įvyko 2025 m. gegužės 18 d., kuriame dalyvavo 13 kandidatų, tačiau nė vienas negavo absoliučios balsų daugumos (50%+1). Todėl 2025 m. birželio 1 d. buvo surengtas antrasis turas tarp dviejų populiariausių kandidatų.

Remiantis Lenkijos Nacionalinės rinkimų komisijos duomenimis, antrajame ture rinkėjų aktyvumas siekė 71,63%, iš viso buvo atiduota 20 843 805 galiojantys balsai. Tai rodo aukštą visuomenės įsitraukimą, atspindintį rinkimų politinę svarbą Lenkijos visuomenei.

Lenkijoje yra daugiau nei 28 milijonai balsavimo teisę turinčių rinkėjų, o prognozės prieš antrąjį turą numatė, kad kandidatus gali skirti tik 70 000–100 000 balsų.

Tarp Latvijoje gyvenančių Lenkijos piliečių balsavo daugiau nei 600 rinkėjų, iš kurių trys penktadaliai palaikė Rafałą Trzaskowskį.

Kandidatai

Pirmajame ture 2025 m. gegužės 18 d. varžėsi 13 kandidatų, tačiau dėmesio centre atsidūrė du pagrindiniai pretendentai:

• Rafał Trzaskowski (Piliečių koalicija, KO): Varšuvos meras, iškeltas ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujamos liberalios konservatyvios partijos. Jis atstovavo liberalesniam požiūriui, remdamas tokias idėjas kaip tos pačios lyties partnerysčių pripažinimas, Stambulo konvencija, mažiau griežti abortų apribojimai, ES migracijos politika ir kitos, viešojoje erdvėje dažnai vadinamos pagrindinėmis Europos vertybėmis. Pirmajame ture jis surinko 31,4% balsų.

• Karol Nawrocki (Teisė ir teisingumas, PiS): istorikas ir nacionalinės konservatyvios opozicijos kandidatas, pasisakęs už konservatyvių vertybių išsaugojimą, šeimos instituto stiprinimą, nacionalinę kultūrą, griežtai priešindamasis tos pačios lyties partnerysčių prilyginimui šeimai, genderizmo ideologijai, primestai migracijos politikai ir valstybės valdymo biurokratizacijai. Pirmajame ture jis gavo 29,5% balsų.

Kiti pastebimi kandidatai pirmajame ture:

• Sławomir Mentzen (14,8%) – atstovavo dešiniajam populistiniam sparnui.

• Grzegorz Braun (6,3%) – konservatyvus kandidatas.

• Szymon Hołownia (5,0%), Adrian Zandberg (4,9%) ir Magdalena Biejat (4,2%) – atstovavo kairiosioms ar centristinėms jėgoms.

Antrajame ture 2025 m. birželio 1 d. aršioje kovoje pergalę iškovojo Karol Nawrocki, surinkęs 50,89% balsų (10 606 628 balsai), tuo tarpu Rafał Trzaskowski gavo 49,11% (10 237 177 balsai). Skirtumas tarp kandidatų buvo tik 369 451 balsas, kas patvirtina konkurencijos įtampą.

Politinė reikšmė

Šie rinkimai atspindi Lenkijos visuomenės poliarizaciją tarp konservatyvių ir liberalių ideologijų. Karol Nawrocki, atstovaudamas Teisei ir teisingumui, pabrėžė konservatyvių vertybių išsaugojimą, kas sulaukė didelės rinkėjų dalies palaikymo. Jis taip pat laikomas Donaldo Trumpo ir Italijos lyderės Giorgios Meloni politinio kurso rėmėju.

Tuo tarpu Rafało Trzaskowskio liberali platforma pritraukė miesto gyventojus ir jaunimą, tačiau to nepakako, kad įveiktų opozicijos kandidatą.

Rinkimų rezultatai gali paveikti Lenkijos vidaus politiką, įskaitant diskusijas socialiniais klausimais, taip pat santykius su Europos Sąjunga, kur Teisė ir teisingumas dažnai laikosi skeptiškesnės pozicijos, gindama Lenkijos nacionalinius interesus. Abu kandidatai savo požiūriais gerokai skiriasi, todėl Lenkijos visuomenei aiškiai apibrėžti politiniai orientyrai. Taip pat verta paminėti Lenkijos katalikų bažnyčios įtaką su jos konservatyviomis vertybėmis.

Laimėjusi partija 2025 m. prezidento rinkimuose yra Teisė ir teisingumas (Prawo i Sprawiedliwość, PiS). Tarp žymiausių šios partijos atstovų, svarbių Lenkijos politinėje arenoje, galima paminėti:

• Jarosław Kaczyński – partijos lyderis ir vienas įtakingiausių Lenkijos politikų. Buvęs premjeras (2006–2007) ir pagrindinis PiS ideologinis lyderis, pabrėžiantis nacionalines konservatyvias vertybes.

• Lech Kaczyński, Lenkijos prezidentas 2005–2010 m., atstovavęs Teisei ir teisingumui. Jis tragiškai žuvo 2010 m. balandžio 10 d. Smolensko aviakatastrofoje, kuri buvo svarbus įvykis Lenkijos ir PiS istorijoje. Lech Kaczyński buvo Jarosławo Kaczyńskio dvynys ir vienas iš partijos įkūrėjų, jo prezidentūra ir tragiška mirtis vis dar daro įtaką PiS politinei narrativei ir rėmėjų bazei.

• Mateusz Morawiecki – buvęs Lenkijos premjeras (2017–2023), atstovaujantis PiS ekonominę ir administracinę politiką. Aktyviai formavo partijos įvaizdį tarptautinėje arenoje.

• Beata Szydło – buvusi premjerė (2015–2017) ir dabartinė Europos Parlamento narė, populiari tarp konservatyvių rinkėjų.

• Zbigniew Ziobro – buvęs teisingumo ministras ir Solidariosios Lenkijos lyderis, PiS sąjungininkas. Žinomas dėl teismų reformų, sukėlusių ginčus su ES.

• Andrzej Duda – buvęs Lenkijos prezidentas (2015–2025), kurio prezidentūra baigėsi šiais rinkimais. Jis buvo glaudžiai susijęs su PiS ir rėmė jos teisėkūros iniciatyvas.