Dekretas dėl perbėgėlių – tėvynės išdavikų
Sušaudymas per 24 valandas. Trumpa „negrįžtančiųjų“ įstatymo istorija
1929 m. lapkričio 21 d. TSRS VCIK ir Liaudies Komisariato Taryba priėmė dekretą, pavertusį sovietų valstybę mirtinai pavojinga vieta tiems, kas ryžosi nebegrįžti iš užsienio. Vakarų spaudoje šis dokumentas tuojau buvo pramintas „Lex Bessedovsky“ – sovietų diplomato Grigorijaus Besedovskio garbei, kurio skandalingas pabėgimas iš ambasados Paryžiuje tapo „trečiosios“ emigracijos bangos simboliu.Jei XX a. 3-ajame dešimtmetyje užsienyje likdavo pavieniai asmenys, tai dešimtmečio pabaigoje jų jau buvo šimtai. Bėgo diplomatai, prekybos atstovybių darbuotojai, žvalgybininkai, menininkai, inteligentija. Komunistinė valstybė šiuos žmones paskelbė esančiais už įstatymo ribīv. Dekretas numatė viso turto konfiskavimą ir sušaudymą per 24 valandas po galimo sulaikymo. Be to, įstatymas turėjo atgalinį veikimą – jis buvo taikomas visiems, kada nors atsisakiusiems grįžti.Represijos palietė ir tuos, kurie liko TSRS. Įkaitų ėmimo praktika tapo oficialia valstybine politika. „Tėvynės išdavikų“ iš kariškių tarpo žmonos ir vaikai buvo siunčiami į lagerius arba tremiami. Pagal dekreto tekstą suaugę šeimos nariai, gyvenę kartu su išdaviku arba buvę jo išlaikomi, neteko visų teisių ir buvo tremiami į atokius Sibiro rajonus 5 metams. Kariškiai giminaičiai, žinoję apie rengiamą pabėgimą, bet nepranešę, gaudavo 5–10 metų GULAG’o lagerių.Po Stalino mirties mirties bausmė buvo pakeista ilgalaikiu įkalinimu (iki 15 metų), tačiau esmė liko ta pati: žmogus, kartą išvykęs į užsienį, nustojo būti savo likimo ir artimųjų gyvybės šeimininku. Sovietinis žmogus buvo Sovietų valstybės nuosavybė.Vis dėlto „geležinė uždanga“ nesugebėjo visiškai sustabdyti siekiančių laisvės. Garsūs menininkų, sportininkų, mokslininkų ir rašytojų pabėgimai tęsėsi iki pat TSRS žlugimo.
1920-ieji – pirmoji inteligentijos banga
1921 – Aleksandras Aliochinas, šachmatininkas, pasaulio čempionas (Prancūzija)
1922 – Fiodoras Šaliapinas, operos dainininkas (Prancūzija → JAV)
1924 – George’as Balanchine’as (Georgijus Balančivadzė), choreografas (Prancūzija → JAV)
1928 – Sergejus Rachmaninovas (pabandyta jau 1917 m., galutinai – 1928 m.)
1929 – Grigorijus Besedovskis, diplomatas, Paryžius – įstatymas pavadintas jo vardu, nes būtent jo veiksmai paskatino tokį dekretą
1929 – Borisas Bažanovas, Stalino asmeninis sekretorius (Prancūzija)
1930-ieji – pirmieji čekistai ir kariškiai
1930 – Georgijus Agabekovas, VDK rezidentas Turkijoje (Prancūzija)
1937 – Ignatijus Reissas, VDK žvalgas (Šveicarija; nužudytas 1938 m.)
1938 – Genrichas Liuškovas, Tolimųjų Rytų VDK viršininkas (Japonija)
1938 – Aleksandras Orlovas, VDK rezidentas Ispanijoje (JAV)
1940-ieji – karas ir pirmieji garsūs pokario atvejai
1944 – Viktoras Kravčenka, knygos „Aš pasirinkau laisvę“ autorius (JAV)
1945 – Igoris Guzenka, GRU šifruotojas (Kanada) – „šaltojo karo“ pradžia
1948 – Oksana Kasjankova ir Artemijus Grigorjanas, Vidaus reikalų ministerijos ansamblio baleto šokėjai (Didžioji Britanija)1950-ieji
1954 – Vladimiras ir Jevgenija Petrovai, diplomatai („Petrovų byla“, Australija)
1954 – Piotras Derjabinas, KGB majoras (Austrija → JAV)
1954 – Nikolajus Chochlovas, KGB kapitonas, samdomas žudikas (Vokietija)
1973 – Larisa Mondrus ir Egilis Švarcas, išskirtinė džiazo ir estrados dainininkė bei jos vyras – dirigentas ir orkestro vadovas, abu iš Latvijos (Vokietija; ruošėsi nuo 1958 m.)
1960-ieji
1961 – Rudolfas Nurijevas, baletas (Prancūzija)
1961 – Anatolijus Golycinas, KGB pulkininkas (Suomija → JAV)
1963 – Jurijus Nosenka, KGB pulkininkas-leitenantas (Šveicarija → JAV)
1964 – Jurijus Krotkovas, KGB agentas, rašytojas (Didžioji Britanija)
1966 – Georgijus Okulovičius, KGB agentas (JAV)
1967 – Svetlana Alilujeva, Stalino dukra (JAV per Indiją)
1970-ieji – baleto ir sporto pabėgimų aukso amžius
1970 – Natalija Makarova, Kirovo teatro primabalerina (Didžioji Britanija)
1973 – Larisa Mondrus ir Egilis Švarcas (Vokietija)
1974 – Michailas Barišnikovas, Kirovo teatro solistas, taip pat iš Latvijos (Kanada → JAV)
1974 – Valerijus ir Galina Panovai, baletas (Izraelis per bado streiką)
1976 – Viktoras Korčnojus, šachmatininkas (Nyderlandai → Šveicarija)
1976 – Viktoras Belenka, lakūnas, pagrobė MiG-25 (Japonija → JAV)
1977 – Galina Višnevskaja ir Mstislavas Rostropovičius, išskirtinė operos dainininkė ir violončelininkas (1978 m. atimta pilietybė)
1978 – Maksimas Šostakovičius ir Dmitrijus Šostakovičius-jun. (Vokietija → JAV)
1979 – Aleksandras Godunovas, Didžiojo teatro solistas (JAV)
1979 – Leonidas ir Valentina Kozlovai, Didžiojo teatro solistai (JAV, kartu su Godunovu)
1979 – Liudmila Belousova ir Olegas Protopopovas, olimpiniai čempionai dailiajame čiuožime (Šveicarija)
1979/1980 – Gidonas Kremeris, smuikininkas
1980-ieji – paskutiniai garsūs atvejai prieš „perestroiką“
1980 – Andrejus Tarkovskis, kino režisierius (Italija)
1981 – Ernstas Neizvestnas, skulptorius (per Vieną į JAV)
1982 – Vladimiras Vojnovičius, rašytojas (Vokietija, atimta pilietybė)
1983 – Andris Liepa, Didžiojo teatro solistas (Didžioji Britanija)
1985 – Olegas Gordijevskis, KGB rezidentas Londone (Didžioji Britanija)
1985 – Vitalijus Jurčenka (pabėgo į JAV, po 3 mėn. „grįžo“ – ginčytinas atvejis)
1987 – Michailas Danilovas ir Людмила Vlasova (nesėkmingas pabėgimas: ją jėga parvežė atgal)
1989 – Nina Ananiašvili, Didžiojo teatro primabalerina (pradėjo nuolat dirbti užsienyje)
1989 – Vladimiras Malachovas, Didžiojo teatro solistas (Austrija → Vokietija)
1990 – Jekaterina Gordėjeva ir Sergejus Grinkovas, dailiojo čiuožimo čempionai (JAV)
1990 – Marina Klimova ir Sergejus Ponomarenko, šokėjai ant ledo (JAV)
1990 – Natalija Bestemjanova ir Andrejus Bukinas (JAV)
1991 – Ilja Reznikas, dainų autorius (JAV, vėliau grįžo)
1991 – Aleksandras Rozenbaumas (Izraelis, vėliau grįžo)
Garsiausių „kultūrinių“ pabėgimų chronologija
1961 – Rudolfas Nurijevas (Le Bourget oro uostas, Paryžius)
1970 – Natalija Makarova (Londonas)
1973 – Larisa Mondrus ir Egilis Švarcas (Miunchenas)
1974 – Michailas Barišnikovas (Torontas)
1974 – Valerijus ir Galina Panovai (Izraelis)
1977/1978 – Višnevskaja ir Rostropovičius
1979 – Aleksandras Godunovas + Kozlovai (Niujorkas)
1979 – Belousova ir Protopopovas (Šveicarija)
1980 – Andrejus Tarkovskis (Italija)
1990–1991 – masinis dailiojo čiuožimo ir baleto žvaigždžių išvykimas (Gordėjeva/Grinkovas, Klimova/Ponomarenko, Bestemjanova/Bukinas ir kt.)Nuo 1991 m. „pabėgimai“ baigėsi – sienos atsivėrė, išvykti buvo galima legaliai. Tačiau per 70 metų Sovietų Sąjunga prarado šimtus iškilių menininkų, sportininkų, mokslininkų ir žvalgybininkų, kurie laisvę pasirinko vietoj baimės dėl savęs ir savo šeimų.
Nėra susijusių įvykių
Šaltiniai: timenote.info, grokipedia.com, grok.ai
Ne pritraukti vietą


















