Bandymas susideginti prie Laisvės paminklo
1969 m. balandžio 13 d., prie Laisvės paminklo Rygoje, žydų kilmės Latvijos valstybinio universiteto Matematikos fakulteto studentas Ilja Ripss bandė susideginti, protestuodamas prieš Tarybų Sąjungos agresiją Čekoslovakijoje. 20-metis laikė plakatą su užrašu: „Protestuoju prieš Čekoslovakijos okupaciją“.
1969 m. sausį čekas Janas Palachas panašiai protestavo, bet mirė nuo nudegimų, sulaukdamas didelio tarptautinio atgarsio, kuris privertė Vakarų visuomenę kitaip pažvelgti į komunizmą okupuotose šalyse. Ilja Ripss išgyveno, nes liepsnos buvo greitai užgesintos. Jis pateko į KGB rankas, o baudžiamojoje byloje nustatyta, kad protestuotojas privalo būti priverstinai gydomas nuo „šizofrenijos“ – diagnozės, dažnai taikomos sovietų disidentams. Įvykis nesulaukė didelio atgarsio. Iš pradžių Rygoje sklido gandai, vėliau jie užgeso, ir dabar beveik niekas iš tos kartos rygiečių apie tai nieko nežino. Apie įvykį žinojo Ripsso tautiečiai užsienyje, kurių paramos dėka po kelerių metų „gydymo“ jam su šeima leista emigruoti į Izraelį.
Jau Rygoje Ilja Ripss išsiskyrė kaip talentingas Emanuelio Grinbergo mokinys. 1962 m. vyko pirmasis Rygos grafų teorijos seminaras, kuriame, vadovaujant E. Grinbergui, studentas Ilja Ripss tyrinėjo grafo išdėstymą ant toro. 1968 m. E. Grinbergas įrodė teoremą apie Hamiltono ciklo egzistavimą planariame grafe, susijusią su keturių spalvų problema geografinių žemėlapių spausdinime.
Po emigracijos Ilja Ripss atsidėjo ortodoksiniam judaizmui. Jis tapo iškiliu matematiku, dėstytoju ir vienu žymiausių Toros tyrinėtojų, ieškodamas matematinių dėsningumų senuosiuose raštuose. Ilja Ripss, arba Elijas Ripss (angliškai: Eliyahu Rips, hebrajiškai: אליהו ריפס), yra Latvijos žydų kilmės Izraelio matematikas, buvęs sovietų disidentas, žinomas dėl Toros teksto matematinės analizės.
1969 m. balandžio 13 d. jis protestavo prieš Čekoslovakijos okupaciją, bandydamas susideginti prie Laisvės paminklo Rygoje. Gyvenimo kelias
1948 m. gruodžio 12 d. gimė Ilja Ripss. Motina Cila, Rygos žydė, buvo vienintelė iš devynių vaikų, išgyvenusi karą. Tėvas Aronas, Baltarusijos žydas, neteko žmonos, vaikų ir artimųjų per nacių okupaciją.
Mokėsi Rygos 23-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Rygos M. Lomonosovo rusų vidurinė mokykla), dalyvavo tarptautinėje matematikos olimpiadoje. 1964 m. 15-metis Ilja Ripss be stojamųjų egzaminų priimtas į Latvijos valstybinį universitetą. 1966 m. Latvijos matematikos analuose paskelbtas jo straipsnis „Hollo teoremos apibendrinimas specialioms lupų klasėms“, parengtas vadovaujant E. Grinbergui.
1969 m. sausio 16 d. čekų studentas Janas Palachas Prahos centre susidegino, protestuodamas prieš okupaciją. Įkvėptas šio poelgio, 1969 m. balandžio 13 d. Ilja Ripss susidegino prie Laisvės paminklo. KGB darbuotojai išplėšė plakatą ir užgesino liepsnas.
Ilją Ripsą suėmė ir uždarė į KGB tardymo kamerą. 1969 m. balandžio 14 d. keli Rygos žydų studentai pasirašė laišką, skirtą pasaulio studentams, palaikydami Ripsą. Informacija apie jo poelgį greitai pasiekė Vakarų žiniasklaidą.
1969 m. birželio 13 d. KGB nukreipė Ripsso bylą į teismą, kuris skyrė priverstinį psichiatrinį gydymą. Dvejus metus jis praleido Rygos psichiatrijos ligoninėje, tęsdamas matematikos studijas iš draugų ir tėvų atneštų knygų. 1972 m. Ilja Ripss su tėvais emigravo į Izraelį, kur tapo ortodoksų žydų bendruomenės nariu. 1975 m. jis baigė matematikos studijas Jeruzalės hebrajų universiteto aspirantūroje ir dirbo dėstytoju.
1979 m. Ripss gavo Izraelio matematikos draugijos Erdőso premiją už darbus geometrinėje grupių teorijoje. 1994 m. kartu su D. Victumu ir J. Rozenbergu žurnale Statistical Science paskelbė straipsnį „Lygiagrečios raidžių sekos Pradžios knygoje“.
Dirba Holono akademiniame technologijų institute ir Jeruzalės hebrajų universiteto A. Einsteino matematikos institute. 2009 m. balandžio 20 d. lankėsi Prahoje, kur Latvijos ambasada surengė priėmimą jo garbei. 2010 m. Rygos kino studija „Film Angels Studio“ sukūrė dokumentinį filmą „Elijahu Rips: susideginimas“. Darbai
И. Рипс. Обобщение теорем Л. А. Калужнина и Ф. Холла на некоторые классы луп. Латв. матем. ежегодник, вып. 2, Рига, Зинатне, 1966, с. 282–293.
E. Rips. Subgroups of small cancellation groups. Bull. London Math. Soc. 14 (1982), nr. 1, 45—47.
Rips, E.; Sela, Z. Structure and rigidity in hyperbolic groups. I. Geom. Funct. Anal. 4 (1994), nr. 3, 337—371.
Rips, E.; Sela, Z. Canonical representatives and equations in hyperbolic groups. Invent. Math. 120 (1995), nr. 3, 489—512.
Rips, E.; Sela, Z. Cyclic splittings of finitely presented groups and the canonical JSJ decomposition. Ann. of Math. (2) 146 (1997), nr. 1, 53—109.
Sapir, Mark V.; Birget, Jean-Camille; Rips, Eliyahu. Isoperimetric and isodiametric functions of groups. Ann. of Math. (2) 156 (2002), nr. 2, 345—466.
Birget, J.-C.; Ol’shanskii, A. Yu.; Rips, E.; Sapir, M. V. Isoperimetric functions of groups and computational complexity of the word problem. Ann. of Math. (2) 156 (2002), nr. 2, 467—518.
Literatūra
Grūtups, A. (2009). Observators. Ryga: Atēna.