El Eskorialo karališkoji biblioteka

San Lorenzo de El Escorialo vienuolynas, Ispanija

El Eskorialo karališkoji biblioteka (Biblioteca Real del Monasterio de San Lorenzo de El Escorial) – renesanso perlė, Ispanijos didžiojo karališkojo komplekso dalis. Ji simbolizuoja karaliaus Pilypo II intelektualinį palikimą ir tapo viena iš pirmųjų Europos žinių saugyklų „bibliotekos-galerijos“ stiliumi.

Vieta

Biblioteka įsikūrusi Karališkajame vienuolyne San Lorenzo de El Escorial (Monasterio de San Lorenzo de El Escorial), Madrido bendruomenėje, maždaug 45 km nuo Madrido centro. Ji yra didžiausio renesanso komplekso pasaulyje dalis, įskaitant vienuolyną, rūmus ir baziliką, įtrauktą į UNESCO sąrašą.

Sukūrimas ir pagrindinės figūros

Biblioteka įkurta 1565 m. kaip El Escorialo statybos dalis (1563–1584), kurią pradėjo Ispanijos karalius Pilypas II (1527–1598) – aistringas bibliofilas ir humanistas, matęs joje mokslų ir menų centrą. Idėja gimė dar 1556 m., bet įgyvendinta po dvaro perkėlimo į Madridą. Renesansas (atgimimo epocha) apima maždaug 1300–1600/1700 metus, su kulminacija XV–XVI a., kai Italijoje ir Ispanijoje atgimė antikinės žinios, humanizmas ir menas (Leonardas da Vinčis, Mikelandželas).

Architektas: Juan de Herrera, sukūręs klasikinį renesanso dizainą su lentynomis palei sienas – pirmoji tokia biblioteka Europoje.

Freskos: Italų dailininkas Pellegrino Tibaldi, nutapęs lubas.

Kolekcijos formavimas: Humanistai kaip Benito Arias Montano (katalogavo 1576 m., paaukojo hebrajiškus rankraščius) ir Diego Hurtado de Mendoza (paaukojo >850 rankraščių 1576 m.). Kolekcija surinkta per pirkimus, dovanas ir konfiskacijas iš Europos ir kolonijų.

Dydis ir pagrindiniai rodikliai

• Patalpų plotas: Pagrindinė salė (Sala de los Frescos) – 54 m ilgio, 9 m pločio, 10 m aukščio su statine skliautu; Rankraščių salė – 29 m ilgio, 10 m pločio, 8 m aukščio; Vasaros salė – 15 × 6 m.

• Kolekcija: Apie 4700 rankraščių (įsk. ~1400 lotyniškų, 650 graikiškų, ~2000 arabų, 80 hebrajiškų) ir 40 000 spausdintų knygų. Prieš 1671 m. gaisrą buvo >4500 tomų. Lentynos iš raudonmedžio, kedro ir ebeno (ebony – tankus, sunkus juodas kietmedis iš tropinių Diospyros rūšių, atsparus kenkėjams, naudojamas prabangiems baldams; retas ir brangus medis iš Afrikos/Azijos). Pagrindinėje salėje – 54 lentynos.

Įdomūs faktai

• Biblioteka išgyveno du gaisrus: 1671 m. sunaikinta >4000 rankraščių (įsk. dokumentus iš Amerikos), bet atkelta iki 1725 m.; 1872 m. – minimalūs nuostoliai.

• Lubos puoštas Tibaldi freskomis, vaizduojančiomis septynis laisvuosius menus (gramatika, retorika, dialektika, aritmetika, muzika, geometrija, astronomija) ir antikos išminčiais – Pilypo II intelektualinio palikimo simbolis.

• Retumai: Codex Aureus (auksinė Evangelija), relikvijos iš Lepanto mūšio (1571), Alfonso X „Cantigas de Santa Maria“. Kai kurios lentynos užrakintos nuo vagių, o knygų nugarėlės nukreiptos į išorę, kad matytųsi paauksuoti kraštai.

• Tai buvo Pilypo II asmeninė „turtinga biblioteka“ (Librería Rica), Ispanijos intelektualizmo centras, bet inkvizicija ribojo hebrajiškus ir kastilijos tekstus.

• Pasaulio kontekstas: Seniausia žinoma pasaulyje biblioteka – Asurbanipalo karališkoji biblioteka Ninevėje (Senovės Asirija, ~668–631 m. pr. Kr.), su tūkstančiais molinių lentelių („Gilgamešo“ epas, medicina, astronomija); atrasta XIX a., dabar Britų muziejuje. Kitos senovės: Ebla (2500–2350 m. pr. Kr., Sirija) ar Al-Qarawiyyin (859, Marokas) – seniausia veikianti nuolat.

Palyginimas su kitomis bibliotekomis

El Escorialas – viena gražiausių renesanso bibliotekų, bet ne seniausia ar didžiausia. Štai palyginimas pagal amžių, dydį ir šlovę:

(Biblioteka, Įkūrimo metaim, Dydis (knygos/rankraščiai; patalpos),Šlovė ir palyginimas su El Escorialu

• Vatikano biblioteka (Vatikanas) - 1475, ~1,1 mln. spausdintų + 75 000 rankraščių; kelios salės
  Senesnė šimtmečiu; garsesnė kaip didžiausias krikščioniškas archyvas;
  panašus renesanso humanizmas, bet platesni religiniai tekstai. UNESCO.
• Laurentiana biblioteka (Firencė, Italija) - 1523, ~11 000 rankraščių + spausdinti; Mikelandželo vestibiulis (30 m)
  Šiek tiek jaunesnė, bet renesanso ikona (Mikelandželo dizainas);
  mažesnė, bet architektūriškai įspūdingesnė – panaši „sieninė“ lentynų sistema.
• Britų biblioteka (Londonas) - 1753 (viešoji), ~170 mln. vienetų; 13 km lentynų, salės
  Daug didesnė ir jaunesnė; garsesnė kaip pasaulio žinių centras („Beovulfas“);
  El Escorialas estetiškesnis, bet kompaktiškesnis.
• Šv. Gallen abatijos biblioteka (Šveicarija) - 820 (seniausia vienuolyno), ~170 000 tomų + 2100 rankraščių; baroko salė (80 m)
  Senesnė 700 metų; garsesnė viduramžių rankraščiais;
  El Escorialas – renesanso atitikmuo, mažiau religinis. UNESCO.
• Bodleiano biblioteka (Oksfordas) - 1602, ~13 mln. tomų; salės, įsk. Radcliffe Camera
  Jaunesnė, didesnė; akademiškai garsesnė (pirmoji viešoji Anglijoje);
  El Escorialas karališka ir meniškesnė.

Šiuolaikinėje literatūroje, kine, mene ir renginiuose

Biblioteka retai pasirodo popkultūroje, bet įkvėpė Vatikano bibliotekos dizainą ir yra akademinių tyrimų objektas (pvz., Oxford Bibliographies apie Pilypo II epochą). Kolekcijos darbai (Velaskeso portretai) – Praido muziejuje ir Londono Nacionalinėje galerijoje. Meno istorijoje – renesanso humanizmo simbolis (Smarthistory). Nėra pagrindinių vaidmenų filmuose, bet minima dokumentiniuose (apie Ispanijos istoriją) ir parodose („Cantigas de Santa Maria“ faksimilės). XIX a. iliustruota 1872 m. gaisro gelbėjime.

Šaltiniai: UNESCO, Britannica, oficiali El Escorialo svetainė. Atnaujinta 2025 m.