Mururoa atolas
Mururoa (taip pat Mururura arba Aopuni) yra atolas Tuamotu salyne, Prancūzijos Polinezijoje, apie 1250 km į pietryčius nuo Tahiti Ramiajame vandenyne. Atolas yra 28 km ilgio, 11 km pločio, o sausumos plotas – apie 15 km². Administraciškai jis priklauso Tureia komunai. Mururoa žinomas dėl Prancūzijos branduolinių bandymų, vykdytų 1966–1996 m., kurie sukėlė tarptautinius protestus.

Istorija ir branduoliniai bandymai
Pirmasis bandymas, kodiniu pavadinimu Aldebaran, įvyko 1966 m. liepos 2 d., kai lagūnoje buvo detonuota plutonio bomba, sukėlusi radioaktyvią taršą. Iš viso atlikta 193 bandymai, įskaitant 41 atmosferinį ir 152 požeminius. Po tarptautinių protestų, įskaitant Naujosios Zelandijos akciją 1973 m., Prancūzija 1974 m. nutraukė atmosferinius bandymus ir perėjo prie požeminių. 1979 m. nelaimė sukėlė povandeninę nuošliaužą ir cunamį. 1995 m. prezidentas Jacques’as Chiracas atnaujino bandymus, sukeldamas boikotus ir riaušes Tahityje. Paskutinis bandymas Mururoa įvyko 1995 m. gruodžio 27 d.

Pasekmės
Atolas tebėra radioaktyviai užterštas, apie 500 kg plutonio lieka požeminiuose šachtuose. 1987 m. Jacques’o Cousteau misija patvirtino atolo geologinį nestabilumą. 2021 m. INSERM pranešė apie padidėjusią skydliaukės vėžio riziką vietos gyventojams ir darbuotojams. Prieiga prie atolo ribojama dėl aukšto radiacijos lygio.Atsakingi asmenys

• Charles’as de Gaulle’is (Prancūzijos prezidentas, 1959–1969) – patvirtino branduolinę programą ir lankėsi Mururoa 1966 m.
• Jacques’as Chiracas (prezidentas, 1995–2007) – atnaujino bandymus 1995 m.
• Pierre’as Messmeris (gynybos ministras, 1960–1969) – prižiūrėjo Mururoa pasirinkimą poligonu.
• Prancūzijos Atominių tyrimų komisija (CEA) – vykdė branduolinę programą.
• Prancūzijos Gynybos ministerija – prižiūrėjo karines operacijas.

Mururoa išlieka Prancūzijos karine zona, o rūpesčiai dėl radioaktyvių nutekėjimų ir geologinio nestabilumo išlieka, todėl atolas yra geopolitinių ambicijų ekologinių ir socialinių pasekmių simbolis.