Paveikslas "Kompozicija pilka ir juoda Nr. 1"   Džeimso Maknilo Vistlerio paveikslas "Kompozicija pilka ir juoda Nr. 1", plačiau žinomas kaip "Vistlerio motina", pirmą kartą buvo eksponuotas 1872 m. gegužės 6 d. Londono Karališkosios meno akademijos 104-ojoje parodoje. Ši data žymi jo oficialų debiutą visuomenei.   "Kompozicija pilka ir juoda Nr. 1" yra aliejinis paveikslas ant drobės, kurį Vistleris sukūrė 1871 m. Jo matmenys yra 144,3 x 162,4 cm, ir jis laikomas vienu iš ikoniškiausių amerikiečių meno kūrinių. Paveiksle vaizduojama menininko motina Anna Matilda Maknil Vistler, sėdinti profilyje ant kėdės, vilkinti juodą suknelę su baltais nėrinių kykeliu, laikanti baltą nosinę. Jos veidas spinduliuoja ramybę ir stoicizmą, kuris daugeliui asocijuojasi su puritonišku Amerikos charakteriu. Paveikslas išsiskiria minimalizmu ir geometrine kompozicija. Vistleris sąmoningai vengė sentimentalumo portreto, pabrėždamas estetinę harmoniją ir formalų balansą. Jis naudojo ribotą spalvų paletę – dominuoja pilki, juodi ir prislopinti mėlyni atspalviai, sukuriantys asketišką, bet elegantišką nuotaiką. Fone matomas paprastas kambarys su užuolaida, ant kurios yra subtilus japoniško stiliaus gėlių raštas, ir du maži paties Vistlerio grafikos darbai ant sienos, atspindintys jo susidomėjimą japonišku menu. Paveikslas yra tarsi "menas dėl meno", kuriame menininkas koncentruojasi į formų, linijų ir spalvų sąveiką, o ne emocinį ar naratyvinį turinį. Vistleris paveikslą pavadino "Kompozicija", kad pabrėžtų jo abstrakčią prigimtį, o ne portreto tapatybę, o tai sukėlė diskusijas Viktorijos laikų visuomenėje, kuri tikėjosi sentimentalių motinos atvaizdų. Nepaisant to, paveikslas tapo motinos meilės ir ištvermės simboliu, dažnai vadinamu "Viktorijos Mona Liza". Jis paveikė popkultūrą, pasirodydamas reklamose, filmuose ir net pašto ženkluose. Nuo 1891 m. paveikslas priklauso Prancūzijos valstybei ir yra eksponuojamas Musée d'Orsay Paryžiuje, kur laikomas vienu iš žymiausių amerikiečių meno kūrinių už JAV ribų. Paveikslas pirmą kartą buvo eksponuotas 1872 m. Londono Karališkosios meno akademijos parodoje kaip eksponatas Nr. 941, pavadintas "Kompozicija pilka ir juoda: Menininko motinos portretas". Paroda vyko nuo 1872 m. gegužės iki rugpjūčio, o tiksli atidarymo data buvo 1872 m. gegužės 6 d. Paveikslas vos nebuvo atmestas dėl Akademijos konservatyvaus požiūrio į jo neįprastą pavadinimą ir abstrakčią prieigą, tačiau jį išgelbėjo Vistlerio sąjungininkas Viljamas Bokssalas, tuometinis Nacionalinės galerijos direktorius. Paroda sukėlė ginčų, nes Viktorijos laikų publika manė, kad motinos portretas neturėtų būti tik "kompozicija", todėl buvo pridėtas paaiškinamasis paantraštis. Įdomūs faktai:

• Sukūrimo kontekstas: Vistleris tapė savo motiną, kai ji gyveno su juo Londone. Iš pradžių jis planavo, kad motina stovės, tačiau dėl 67 metų Annos sveikatos ji buvo pavaizduota sėdinti. Sklando legenda, kad kartais, kai motina buvo pavargusi, ją pakeisdavo kaimynė kaip modelis.
• Skandalas ir įtaka: Paveikslas sukėlė diskusijas apie meno tikslą ir tapo Vistlerio estetinės filosofijos simboliu. Jis paveikė tokius menininkus kaip Klodas Debiusi, kuris, įkvėptas Vistlerio, savo kūriniuose eksperimentavo su "pilkomis atspalviais".
• Kultūrinė reikšmė: 1934 m. JAV išleido pašto ženklą su paveikslu, kuris dar labiau įtvirtino jo kaip amerikiečių ikonos statusą. Jis lyginamas su tokiais kūriniais kaip "Amerikietiška gotika" ar "Mona Liza" dėl savo akimirksniu atpažįstamo pobūdžio.